Pažintį su Kinija pradėjome nuo komunizmu dvelkiančio miesto – Pekino. Ir nors Kinijos žmonėms suteikiama vis daugiau laisvių ir teisių, atvykstant į Pekiną tik aklas nepastebėtų, kaip skiriasi mūsų šalių politinė santvarka ir gyvenimo principai. Atvykęs į tokį miestą, kuriame visi dar vaikšto, taip sakant „v stroju“, negali nustoti stebėtis, o tada nuskrendi bemaž 2 000 km į pietus ir atsiduri mieste, kurio liežuvis neapsiverčia pavadinti Kinija. Nors, aišku, kol kas dar per anksti Honkongą prijunginėti prie Kinijos.
Honkongas – ne Kinija!
Pagal 1984 m. deklaraciją, Didžioji Britanija įsipareigojo 1997 m. perleisti Honkongą Kinijai. Tuo tarpu Kinija pažadėjo Honkongui 50 metų pereinamąjį laikotarpį išlaikant šalies autonomiją, buvusią visuomeninę, ūkinę ir teisinę sistemą. Toks specialus administracinis statusas turėtų išlikti iki 2047 m. ir tik tuomet teritorija galės būti visiškai integruota į KLR. Tačiau praėjusių metų įvykiai parodė, kad Kinija laukti dar 27 metus nenusiteikusi, tuo tarpu Honkongo gyventojai nelinkę taikstytis su išankstiniu prijungimu. Neaišku, kaip bus ateityje, bet dabar Honkonge gyvenimas verda kitaip nei Kinijoje. Žmonės čia gyvena „laisviau“ ir, matyt, būtent tai taip stipriai vilioja kinus-emigrantus į Honkongą. Iš kitos pusės – gyventi čia gana sunku. Apgyvendinimas toks brangus, kad žmonės priversti gyventi nežmoniškomis sąlygomis, bet apie tai – kiek vėliau.
Šis miestas – šalis traukia emigrantus ir turistus lyg magnetas. Tačiau smalsu pasižvalgyti: kaip gi šis magnetas atrodo viduje?
Honkongas – administracinis vienetas, kurį sudaro 263 salos ir Kauluno pusiasalis, kuriame išsidėstęs Honkongas dalina sieną su Kiniją. Čia yra labai svarbu dar kartelį paminėti Honkongo nepriklausomybės statusą nuo Kinijos ir pabrėžti, kad vykstant į Honkongą vizos LR turistams nereikia, o skrendant į Kiniją – viza yra būtina.
Kaip Honkonge sugyvena dvi skirtingos kultūros?
Iš Šanchajaus į Honkongą skridome „Hong Kong Airlines“ oro linijomis. Skrydis truko vos porą valandų, tačiau per šį laiką lėktuve buvo siūlomas maitinimas ir gėrimai. Dviejų bilietų kaina į vieną pusę buvo 158 Eur. Eilinis naktinis skrydis ir šioks toks nerimas dėl to, kaip teks iš oro uosto nusigauti iki viešbučio. Tačiau Honkonge šį nerimą buvo galima pamiršti! Po 11 dienų nesupratimo, negalėjimo susikalbėti ir informacijos stokos, čia pasijutau ramiau ir pagaliau galėjau atsikvėpti. Visų pirma, Honkonge, skirtingai nei Kinijoje, galima laisvai prisijungti prie interneto. Jokio Firewall’o ir VPN’ų. O antra, Honkonge yra dvi oficialios kalbos – kinų ir anglų. Visa informacija pateikiama dviem kalbomis, todėl buvo labai malonu pagaliau pamatyti pažįstamus žodžius ir, kas svarbiausia, greitai bei lengvai ieškoti informacijos ir naršyti Instoj.
Kelionė iš oro uosto praktiškai į bet kurią vietą problemų nesukels. Naktimis kursuoja miesto autobusai ir taksi. Dienomis – dar daugiau galimybių: ir autobusai (tai yra pigiausias, bet ne greičiausias būdas: kaina priklausys nuo maršruto; vidutiniškai vienas važiavimas – apie 33 HKD, kas yra lygu maždaug 4 Eur), ir Air Express traukinys (greičiausias, bet ne pigiausias būdas), taksi ir keltai, plaukiantys į tam tikras salas.
Įdomus faktas – Honkongo oro uostas pastatytas ant dirbtinės salos.
Čia kursuoja dviaukščiai autobusai, o judėjimas vyksta kairiąja eismo juosta, kaip ir UK. Honkonge yra puikiai išvystytas viešasis transportas. Čia yra ir autobusai, ir metro, ir tramvajai, ir keltai tarp salų kursuoja. Kainos – prieinamos, o jeigu žinote, kad daug važinėsite viešuoju transportu, įsigykite „On Loan Octopus“ kortelę. Su ja bus daug patogiau ir šiek tiek pigiau, nei kiekvieną kartą pirkti bilietą. Mieste nemažai pėstiesiems skirtų tiltų, kurie labai palengvina ir pagreitina eismą. Tai yra tarsi kelių lygių eismo sistema. Tokią pačią matėme ir Bankoke. Taip pat mieste labai daug eskalatorių.
Mes apsistojome puikiame 4* viešbutyje „Page 148 Boutique“, įsikūrusiame Kauluno pusiasalyje. Už dvi naktis (be pusryčių) sumokėjome 177 Eur. Trūkumas tas, kad kambaryje nebuvo lygintuvo, tačiau savo lifehack’u aš pasidalinau filmuke. Papusryčiauti galima viešbučio fojė, tačiau mes mieliau pasirinkdavome kokią nors vietinę kavinukę iš „TripAdvisor“ programėlės.
Savo ankstesniame įraše minėjau, kad Honkongui, kaip ir Šanchajui, dviejų dienų yra per mažai. Honkonge yra ne tik ką apžiūrėti, bet ir papramogauti, taip pat galima pailsėti paplūdimy. Puikus klimatas, švarūs viešieji paplūdimiai ir, kaip bebūtų keista, ne tik betono džiunglės, bet ir gamta, tiesiogine to žodžio prasme. Taip pat veikia naktiniai klubai, barai ir, aišku, Macao. Bent vieną dienelę, manau, jam skirti būtų verta.
Mes gi, kaip sakoma „gаlopom po Evropam“, bandėme aprėpti maksimaliai daug. Ar pavyko? Na, tik pirmam įspūdžiui sudaryti.
Aplankyti miestą mes pasirinkome Hop on-off autobusu, kuris Honkonge yra labai brangus, palyginti su Šanchajumi. Dviejų dienų bilietas žmogui kainavo apie 70 Eur, bendrai sumokėjome 140 Eur. Į šią kainą taip pat buvo įskaičiuoti bilietukai į „Star Ferry“ keltą (įprasta kelto kaina iš pusiasalio į salą yra 2–3,40 HKD arba 0,24-0,40 Eur , priklausomai nuo to, ar tai darbo diena, ar savaitgalis) ir taip pat bilietas į Victoria Peak. Hop on-off autobusai – tai puikus būdas apžiūrėti miestą greitai bei pasiklausyti gydo pasakojimų. Kokią nuomonę susidariau apie miestą per šį trumpą laiką Honkonge?
Miestas, kur skraido drakonai, o žmonės gyvena narvuose
Galvojau, kad labiau betoninių džiunglių nei Niujorke niekur nepamatysiu. Prisipažinsiu, kad klydau. Palyginti su Honkongu, Niujorkas – „rūko kamputyje“, o Manhatanas yra gana erdvus rajonas. Viename straipsnyje skaičiau, kad Honkonge jau seniai niekas nestato 30 aukštų pastatų (čia jau labai žemi pastatai), o jeigu palygintume bendrą dangoraižių skaičių viename ar kitame miestuose, tai Honkongas jau seniai aplenkė Niujorką. Apima toks jausmas, kad Honkonge vienas pastatas lipa ant kito. Gali pasirodyti, kad čia karaliauja absoliutus chaosas, bet, kaip bebūtų keista, visi pastatai čia statomi griežtai pagal Feng Shui principus. Ir dar – atskleisiu vieną labai įdomų faktą. Atidžiam turistui greičiausiai kris į akis neįprastas ir sunkiai paaiškinamas sprendimas pastato fasade padaryti skyles. Gali kilti klausimas: kam pastato viduryje daryti tarpą? Štai jums atsakymas: kinai tiki, kad drakonai iš tiesų egzistuoja. Jie gyvena kalnų viršūnėse ir nusileidžia prie vandens. Drakonai neša laimę, todėl, norint įtikti šioms būtybėms, kinai pradėjo projektuoti pastatus su tarpais fasaduose, kad drakonams būtų parasčiau skraidyti tarp aukštų miestų.
Tikriausiai tai yra labai svarbu, tačiau kartu skamba ir kiek keistai, kai tuo pačiu Honkonge egzistuoja toks reiškinys kaip „cage home“. Honkongas yra tankiausiai pasaulyje apgyvendintas miestas su kosminėmis nekilnojamojo turto kainomis. Ekonominė padėtis traukia emigrantus kaip iš Kinijos, taip ir iš kitų šalių, tačiau kainos yra tokios aukštos, kad žmonės yra priversti gyventi nežmoniškomis sąlygomis.
Štai jums palyginimas:
Lietuvos plotas – 65,300 kv. km, o gyventojų skaičius – 2,794 mln.
Honkongo plotas – 1,104 kv. km, o gyventojų skaičius – 7,482 mln.
Ar bent galite pabandyti įsivaizduoti šiuos skaičius?
Atrodo, kad Honkonge neturėtų likti vietos nukristi nuorūkai, bet kur jau ten! Sunku patikėti, bet didžioji dalis Honkongo teritorijos iki šiol lieka neapgyvendinta ir labai didelis dėmesys sutelkiamas būtent į ekologiją. Iš paminėtų 1,104 km mažiau nei 25 proc. užima statiniai, visą kitą teritoriją užima miškai ir gamtos rezervatai. Vieną akimirką važiuoji ir negali nesistebėti visais šiais pastatais, pravažiuoji tuneliu į kitą salos pusę – ir tu jau esi nuostabiame kurorte, gamtos apsuptyje. Kažkoks „guminis portalas“, kitaip nepasakysi 😀 Honkongas – tai kontrastų šalis visomis prasmėmis, ir nors jame yra nemažai lankytinų objektų, visas šis miestas yra tarsi vienas didelis turistinis objektas.
Kokius turistinius objektus vis tik verta paminėti šiame įraše?
Aišku, Victoria Peak, į kurį greičiausiai ir įdomiausiai būtų pakilti su, ko gero, stačiausiu funikulieriumi visame pasaulyje. Mano vaizdo įraše jūs galėjote matyti, kokia nuostabi panorama atsiveria iš aukščiausio Honkongo apžvalgos taško. Antrą dieną mes spėjome nuvykti į Lantau salą, prie didžiausios Honkonge Buddos statulos Tian Tan Buddha Statueir šventyklos. Ten galima nuvykti keltu, autobusu arba keltuvu. Tung Chung Cable Car keltuvas yra greičiausias ir, mano manymu, įspūdingiausias būdas persikelti į Lantau. Bilietas yra dviejų tipų: į vieną pusę (kaina suaugusiam – 160 HKD arba 19,10 Eur) arba pirmyn–atgal (235 HKD arba 28 Eur). Taip pat galima pasirinkti ir kiek mandresnį būdą – kajutę su permatomomis grindimis (kaina – 215–315 HKD arba 25-38 Eur). Keliaujant į Lantau, labai daug kas pataria nusileisti į žvejų kaimelį Tai O. Deja, mes jau nespėjome. Na, o pratęsiant šventyklų temą, negaliu nepaminėti dar kelių:
Pavilion of Absolute Perfection,
Ten Thousand Buddhas Monastery,
Sik Sik Yuen Wong Tai Sin Temple.
Taip pat Honkonge veikia net keli skirtingi muziejai:
Honkongo kosmoso muziejus (Hong Kong Space Museum), Honkongo mokslo muziejus(Hong Kong Science Museum), Honkongo Istorijos muziejus (Hong Kong History Museum)
Ir, žinoma, Honkongo meno muziejus (Hong Kong museum of Art).
Prie meno muziejaus atrasite ir kitą labai gražią turistinę vietą – promenadą, iš kurios atsiveria nuostabi panorama į Honkongo salą, taip pat varpinę ir žvaigždžių alėją. Dar viena promenada, verta dėmesio, – Aberdeen promenade.
Kalbant apie pramogas, noriu paminėti, kad Honkonge galima apsilankyti Honkongo Disneilende, Happy Valley hipodrome, pramogų parke Ocean Park, Honkongo apžvalgos rate, ir, aišku, Macao. Viena iš pramogų, kurią išbandėme ir patys, yra pasiplaukiojimas Aqualuna laivu su raudonomis burėmis. Tai – puikus būdas pasigrožėti naktiniu Honkongu nuo vandens. Kaina gali skirtis priklausomai nuo pasirenkamo laiko. Mes mokėjome po 230 HKD ( lygu 27,45 Eur ) už asmenį, o su visomis kainomis jūs galite susipažinti oficialiame puslapyje adresu https://aqualuna.com.hk/experience.
Latest comments