Nenustosiu sakyti, kad kelionės yra nuostabiausia dovana, kurią galime pasidovanoti sau ir artimiems. Gyvename tokiame laike, kai Pasaulis yra atviras ir draugiškas kiekvienam, norinčiam jį pažinti. Nuskristi į kitą žemės pusę užtrunka vos keletą valandų, kelionių kaina tampa vis prieinamesnė, o informacijos gausu tiek, kad galime jaustis saugiai keliaudami net ir į patį tolimiausią kampelį (nors, iš kitos pusės, būtent tai atima iš kelionės tam tikrą romantikos nežinomybės jausmą). Vis tik aš esu už ramybės jausmą, todėl ruošiuosi pasidalyti su jumis visomis įžvalgomis ir naudingais patarimais apie kelionę į Kiniją. Galiu pasakyti, kad visai nesvarbu, kiek informacijos turėsite, tačiau ši šalis vis tiek privers jus truputį pastresuoti. Nebent mokate kinų kalbą ir gyvenate Kinijoje. Cha cha! Kitu atveju patariu perskaityti šį įrašą ir pasiruošti nepakartojamai kelionei po nepaprastą šalį.
Kinija yra labai didelė šalis, su daugiau nei 100-tu miestų, kurių kiekviename gyvena daugiau nei milijonas žmonių, ir daugiau nei milijardu gyventojų, išsibarsčiusių po visą Kiniją. Norint pažinti šią šalį ir apkeliauti ją ištisai ir išilgai, gali pritrūkti net ir mėnesio, tačiau mes turėjome vos dvi savaites. Smalsu, ką gi spėjome pamatyti per šį laiką?
Mes skrendame į Pekiną
– Kamili, naršydama internete užmačiau bilietus į Kiniją, po 350 eur pirmyn atgal. Skrendam?
– Skrendam!
Būtent taip, netyčia, ir įvyksta didžiausios mūsų kelionės. Nuo pigių bilietų suradimo, o toliau – jau kaip pasiseks. Taip nutiko ir su Kinija. Tiesiog naršiau internete ir pamačiau, kad į Kiniją galima nuskristi už visai padorią kainą.
Mes skridome Ukrainos oro linijomis, o bilietai iš Vilniaus į Pekiną, per Kijevą ir atgal, mums kainavo 763 Eur.
Nėra jokios paslapties, kur geriausia ieškoti bilietų: tai yra www.skyscanner.net arba www.skrendu.lt puslapiai. Turint bilietus į Kiniją, sekantis žingsnis, apie kurį svarbu parašyti – vizos. Jos yra būtinos, tačiau patarčiau nepermokėti. Vizas galima daryti savarankiškai, ką ir rekomenduočiau, arba per agentūrą, kas tikrai nėra būtina, ir, svarbiausia, – per brangu. Visą informaciją ir reikalingų dokumentų sąrašą galima surasti Kinijos ambasados internetiniame puslapyje . Darant vizas patiems, jums reikės atlikti du žingsnius: užsiregistruoti vizitui pasirenkant dieną ir laiką bei paruošti visus reikalingus dokumentus. L tipo (turisto) vizai reikia turėti pasą, lėktuvo bilietų kopijas, viešbučio rezervacijos kopiją ir anketą. Taip, pripažinsiu, anketa gana plati, reikalaujanti laiko, tačiau tikrai ne tokio sudėtingumo, jog tektų kreiptis į agentūrą. Vizos kaina asmeniui (darant savarankiškai) – nuo 60 Eur, priklausomai nuo to, kaip greitai jums jos reikės, per agentūrą – nuo 100 Eur. Dažniausiai renkamės agentūrą, norėdami sutaupyti laiko ir išvengti eilių ambasadoje teikiant dokumentus. Tačiau šiuo atveju išvengti nuvykimo į ambasadą nepavyks. Norintieji skristi į Kiniją (visi, be išimties), privalo pateikti savo biometrinius duomenis (pirštų antspaudus ir veido nuotrauką), o tai reiškia, kad nuvykti į ambasadą vis tiek teks. Nesvarbu, ar su agentu, ar savarankiškai.
Ko reikia kelionei į Kiniją?
VPN. Tikriausiai žinote, kad Kinija yra atsiribojusi nuo mums pažįstamo interneto didžiule firewall siena. Beeeet tai nereiškia, kad mes padarėme tą patį! 😀 Neturint VPN, Facebook’o, Instagram’o ar bet kokių kitų mūsų internetinių puslapių jūs Kinijoje neatidarysite. Deja, negaliu pasakyti, kad mūsų kelionės metu jis veikė 100 proc. gerai. Kartais prisijungti buvo sunku, parą laiko prisijungti buvo visiškai neįmanoma, tačiau tai bet kokiu atveju geriau, negu nieko. VPN veikia ir su Wi-Fi ir su mobiliuoju internetu. Pvz., jeigu jūs nusiperkate kinietišką SIM kortelę ir dalijatės internetu su kitais. Svarbus akcentas – programėlę būtina parsisiųsti ir įjungti Europoje. Mes turėjome du šiuos app’sus: Express VPN ir Nord VPN, tačiau naudojomės tik Express’u. Ir jei jau pradėjau kalbėti apie kortelę, tai patarčiau ją įsigyti mob. ryšio salone, pvz., China mobile. Kai kuriose viešose vietose prisijungti prie Wi-Fi galima tik su kinietišku numeriu, tad čia kortelė tikrai praverstų ir, žinoma, norint visada turėti internetą ar bent jau navigaciją. Patarčiau ją pirkti didesniuose prekybos centruose. Mažame salone gatvėje iš mūsų paprašė 400 juanių už kortelę, o vėliau tokią pačią kortelę nusipirkome vos už 60. Skirtumas – akivaizdus. Ir jei jau pradėjome apie pinigus…
Juaniai. Juaniai yra Kinijos valiuta, be kurios tikrai neapsieisite. Pasirūpinkite grynaisiais pinigais, nes kortelės priimamos tikrai ne visur, ypač mūsų Visa ar Mastercard. Kortelėmis galima atsiskaityti tik didžiuosiuose prekybos centruose arba populiaresnėse kavinėse. Kalbant apie grynuosius, reikia būti ypač budriems. Ruošiantis kelionei, atradau labai daug istorijų apie tai, kaip žmonės gali būti apgaunami Kinijoje. Dažniausiai padirbamos 100 juanių nominalo kupiūros, o už jų disponavimą net galima patekti į kalėjimą. Turistai bijo, o kiniečiai apgaudinėja. Pavyzdžiui, atsiskaitymo metu taksistai-bambilos (neoficialūs vežėjai), jums nematant, gali pabandyti apkeisti kupiūrą ir pradėti aiškinti, kad neva jūs davėte padirbtą kupiūrą ir jis tuoj iškvies policiją, jei kupiūros nepakeisite. Aš net radau patarimą filmuoti kiekvieną pinigo įteikimą su kamera, kad matytųsi kupiūros numeris. Rašo ir apie tai, kad net bankomatai oro uoste ar lauke gali jums išduoti neoriginalius pinigus. Prisipažinsiu, visa ši informacija mane išgąsdino, todėl pirmą dalį pinigų (1000 eurų) išsikeitėme Vilniuje. Skridome jau turėdami vietinės valiutos. Antrą kartą išsiėmėme pinigų bankomate – Kinijos banko pastato viduje. Kur buvo galima, atsiskaitinėdavome kortele.
Pasas. Tai –svarbiausias jūsų aksesuaras, kurį būtina visada turėti su savimi. Ne ID kortelę, bet būtent pasą. Savo vaizdo įraše parodžiau vieną iš variantų, kada jūsų pasas bus patikrintas. Antras svarbus dalykas – norint nusipirkti SIM kortelę, bilietą į traukinį ar net bilietus į kai kuriuos muziejus, būtina pateikti pasą. O jei tiksliau – pasas taps jūsų bilietu.
Ni hao, Pekine!
Pekine nusileidome spalio 16-tąją 1.10 val. nakties. Užpildėme geltonos spalvos korteles, kurias pildo visi atvykusieji į Kiniją, praėjome patikrinimą ir išėję iš oro uosto puolėme galvoti, kaip nusigauti iki viešbučio. Dieną nuvažiuoti iki miesto nesukels jokių papildomų rūpesčių. Ko gero, patogiausias ir greičiausias būdas yra metro, tačiau naktį pasirinkimo nėra. Mes pasirinkome taksi mašiną, tačiau dėl jau paaiškintos priežasties, nepasitikėjome jokiais neaiškiais vežėjais, kurie prieidavo ir siūlydavo savo paslaugas. Taigi, pasirinkome oficialų miesto taksi – geltonai žalius automobilius su skaitliukais. Išėję iš oro uosto pastato, pamatysite ženklą „taksi“, o ten dirbantis personalas, su verčiančiom programėlėm telefone, padės išsiaiškinti, kur jums reikia nuvykti, bei pasodins jus į automobilį. Pasibaigus kelionei, sakė, reikia būtinai paprašyti kvito, ką mes ir padarėme. 🙂 Už kelionę sumokėjome 400 juanių, kas lygu 50 Eur. Atstumas nuo oro uosto iki mūsų viešbučio buvo nemenkas – 25 km. Mes apsistojome Happy Dragon Alley Hotel Beijing Tian AnMen Forbidden City viešbutyje. Už keturias naktis sumokėjome 302 Eur. Palyginus su kitų apgyvendinimo įstaigų kainomis Pekine, tai yra labai nedaug. Mes gyvenome netoli Uždraustojo miesto, na o didžiausias šios vietos privalumas – angliškai kalbantis personalas.
Visą pirmą dieną mes skyrėme slampinėjimui po miestą. Apsilankėme svarbiausioje Tiananmeno aikštėje, po to – Zhongshan parke. Per dieną nužingsniavome apie 23 km ir dar įsitikinome, kad Pekine yra puikiai išvystytas viešasis transportas, o jo kaina yra tikrai labai prieinama. Kelionė troleibusu kainuoja 2 juanius (0,26 Eur centus), o metro – priklausomai nuo stotelių skaičiaus. Važinėdami po centrą, mokėdavome po 3–5 juanius už bilietą (0,36 – 0,64 Eur centus) . Kelionė iš miesto centro į Pekino oro uostą bus kiek brangesnė, tačiau ženkliai pigesnė, nei už taksi.
Kelionė į Didžiają kinų sieną
Didžioji kinų siena buvo svarbiausias objektas, kurį norėjome pamatyti Pekine. Mane šis statinys žavėjo dar nuo vaikystės. Puikiai atsimenu, kaip žiūrėjau nuotraukas knygoje ir nedrįsau net pasvajoti apie tai, kad kada nors išvysiu ją gyvai ir įsitikinsiu, kad ši tikrai tokia egzistuoja. Aišku ji egzistuoja, deja, ne tokia didinga, kaip kadaise. Yra be galo gaila, kad toks istoriškai svarbus statinys griūva ir tik keli kilometrai restauruojami dėl turistinių tikslų. Iš kitos pusės suprantama, kad būtų labai brangu išlaikyti daugiau nei 6 tūkstančių kilometrų sieną, kai jos tiesioginė paskirtis mūsų dienomis neaktuali.
Nuo Pekino siena atitolusi 80 km ir teoriškai į ją galima nuvykti savarankiškai, viešuoju transportu (metro+autobusas), bet mes nusprendėme pasirinkti turą mūsų viešbutyje. Turo kaina be bilietų į sieną buvo apie 30 Eur žmogui. Į šią kainą buvo įskaičiuoti pusryčiai, transferis su gidu ir pietūs restorane. Bilietus į pačią sieną ir į keltuvą nupirkome kasoje. Bilieto kaina į sieną 40 juanių (~ 5 Eur), o keltuvo kaina priklausys nuo to, ar imsite tik pirmyn, ar pirmyn–atgal – 60–120 juanių (~7-14 Eur). Mes nusipirkome į abi puses, tačiau atgal nusprendėme nusileisti pėsčiomis. Bilietus padovanojome dviem merginoms, kurios į sieną kopė pėsčiom ir atrodė tikrai labai labai pavargusios. Kelionė į sieną užėmė maždaug pusdienį, todėl antrą dienos dalį vėl leidome lakstydami po miestą, na o kad įdomių vietų sąrašas būtų didesnis, visas, mano manymu, įdomiausias vietas aš aprašysiu kiek žemiau.
Uždraustasis miestas
Vykti į Pekiną ir neapsilankyti Uždraustajame mieste yra tas pats, kas Paryžiuje neapsilankyti Eifelio bokšte ar Luvre. Tiesa, vertinant tik vaizdą ir nepasidomėjus istorija, šie rūmai gali didelio įspūdžio nepalikti. Tokios prabangos kaip Versalyje ar Petergofe, čia nebus. Tačiau tam paaiškinti yra kelios priežastys: skirtingas požiūris į buitį ir kitoks architektūros stilius. Mano patarimas: nelyginti, bet pabandyti suprasti, pajausti šios vietos grožį ir milžinišką svarbą Kinijai. Ramybės jūs čia neaptiksite, o vat milžinišką turistų skaičių, tai tikrai. Per dieną šiame rūmų komplekse apsilanko apie 80 tūkst. lankytojų. Bilietus galima įsigyti internetu, ko mums padaryti nepavyko, bet aš radau puslapį, kuriame, žingsnis po žingsnio, parodoma, kaip tą padaryti. Galite pabandyti, nuoroda čia. Mes bilietus nusipirkome kasoje prie įėjimo. Norint juos įsigyti, būtina pateikti pasą ir, geriausia, ateiti dar prieš atidarymą (kaina už bilietą yra 40–60 juanių arba 5-7 Eur). Kaip ir bet kur kitur, rūmuose galima pasinaudoti gido paslaugomis arba pasirinkti audiogidą. Nepasakyčiau, kad audiogidas buvo labai labai informatyvus, bet jis papasakojo tikrai daugiau, negu patys būtume sužinoję. Informacija apie kiekvieną aplankomą pastatą ir šiek tiek istorijos apie kiekvieną iš jų.
Kitos instagramable vietos Pekine
Taip, Uždraustasis miestas ir Didžioji kinų siena – vienos svarbiausių lankytinų vietų, tačiau tikrai ne vienintelės. Skubu pasidalyti nedideliu sąrašu tų vietų, kurias aplankėme ir kurias galima išvysti mano vaizdo įraše: Tiananmen Square, New CCTV Tower, Olympic Park, Page One Bookstore, Qianmen Street, Hutongs.
Ir štai tos, kurioms, deja, nepakako laiko, tačiau jos tikrai vertos dėmesio:
Summer Palace, Temple of Heaven, Lama Temple, Galaxy SOHO, Jingshan Park, Shichahai Lake, 798 Art Zone.
Ir taip pat noriu pasidalyti interneto puslapiu, kuriame surasite daug naudingos informacijos apie lankytinas vietas.
Toliau – Sianas
Iš Pekino mes skrendame į ne ką mažiau Kinijos istorijai svarbų miestą – Sianą. Tai vienas seniausių Kinijos miestų, kuris ilgą laiką, skirtingų imperatorių valdymo laikais, buvo šalies sostinė. Tai – gana didelis miestas, kuriame yra ką pamatyti, tačiau ne tiek, kad jame vertėtų ilgai užsibūti. Imperatorių laikais Sianas garsėjo didžiule imperatoriaus rezidencija, net didesne už Uždraustąjį miestą, tačiau iki mūsų dienų išliko tik gynybinė siena pačiame miesto centre. Ją galima aplankyti kaip vieną iš turistinių objektų, tačiau už jos ribų jokio senamiesčio neišvysite.
Iš Pekino į Sianą mes išskridome ryte ir jau apie pietus nusileidome Siano oro uoste. Bilietai kainavo po 102 Eur žmogui į vieną pusę. Turiu pasakyti, kad vidiniai skrydžiai Kinijoje yra ne tokie pigūs kaip, pavyzdžiui, Tailande, todėl reikia nusiteikti, kad keliauti po šią šalį bus brangoka. Tačiau viešasis transportas miestuose tikrai pigus ir puikiai išvystytas. Iš Siano oro uosto į miesto centrą ir atgal kursuoja autobusai, todėl nusigauti į vietą nekils jokių problemų. Kaina bus apie 20–25 juanius ( 2,50 – 3,20 Eur ) žmogui, o kelionė truks vos apie 1 valandą.
Kas Siane tikrai nustebino, tai pigūs viešbučiai. Žinoma, viskas priklauso nuo viešbučio tipo, tačiau bet kokiu atveju už geresnį viešbutį Siane jūs sumokėsite pigiau nei už prastesnį Pekine. Mes apsistojome HE HOTEL Xi’an viešbutyje ir už tris naktis sumokėjome 121 Eur. Buvo galima surasti ir žymiai pigesnį variantą, tačiau po vizito Pekine labai norėjau kiek geresnio varianto ir daugiau patogumų. He HOTEL Xi’an – neseniai atidarytas viešbutis su vyraujančiu labai stilingu šiuolaikišku dizainu. Įvažiuojant į viešbutį, personalas duoda vaisių į kambarį ir pasitinka su gėrimais ir vaišėmis. Kiekviename aukšte stovi šaldytuvai su nemokamu vandeniu, taip pat yra skalbimo mašinos bei džiovyklos, kuriomis galima naudotis visiškai nemokamai. Tai yra labai labai didelis privalumas, jeigu kelionės metu planuojate aplankyti kelis miestus. Vienintelis minusas – tai angliškai nekalbantis personalas. Susikalbėti buvo labai sudėtinga, visas bendravimas vyko pasitelkus telefone esančią vertėjo funkciją, o ir dirbo jie itin lėtai.
Terakotinė armija
Kelionė į Terakotinės armijos muziejų prasidėjo labai anksti ryte, nes, kaip visada, norėdami išvengti eilių, mes stengėmės nuvažiuoti į vietą dar iki atidarymo arba kaip įmanoma anksčiau. Terakotinės armijos muziejus nutolęs nuo miesto centro maždaug 37 km. Ten nuvykti galima savarankiškai arba nusipirkus turą. Turų tikrai daug ir juos be didesnių problemų galima surasti interneto platybėse. Taip pat yra specialūs autobusai, kurie kursuoja tarp centro ir muziejaus. Jais galima nuvykti iš Siano geležinkelio stoties, Šiaurinės geležinkelio stoties ir iš Fangzhicheng autobusų stoties. Autobuso Nr. 5(306) kaina apie 5 juaniai ( 0,64 ct ). Būtent šiuo autobusu mes ir važiavome iš muziejaus į centrą – šis variantas buvo tikrai patogesnis. Kaip jūs galėjote suprasti iš vaizdo įrašo (jeigu, žinoma, jau žiūrėjote. O jei dar ne, maloniai kviečiu pasižiūrėti: nuorodą rasite šio įrašo apačioje), tą dieną, kai susiruošėme vykti į muziejų, pusė miesto buvo uždaryta (taip pat ir metro stotelės centre), todėl nuvažiuoti iki minėtų stotelių buvo ne taip ir lengva. Mums neliko nieko kito kaip tik pasirinkti viešąjį transportą: važiuoti apie 20 stotelių kartu su miesto gyventojais maždaug pusantros valandos. Prie pat Sanfuwan autobuso stoties yra stotelė, nuo kurios važiuoja 914 arba 915 autobusai. Ši kelionė, neslėpsiu, buvo tikrų tikriausias užsiknisimas. Labai daug kelionės laiko teko stovėti, nes laisvų kėdžių nebuvo, o ir ne visada buvo aišku, ar jau lipti, ar dar ne. Ir dar – jeigu kartais kažkas netikėtai būtų atsitikę (kelio darbai, maršruto pakeitimai), aš neįsivaizduoju, kaip mes būtume išsiaiškinę, kur ir kaip reikia važiuoti toliau. Bilietas į muziejų kainuoja 120–150 juanių ( 15-20 eur ) žmogui, priklausomai nuo metų laiko. Su šiuo bilietu jūs galite aplankyti armijos muziejų (ten yra trys skirtingi sklypai, kurie driekiasi vienas šalia kito) ir dar maždaug už pusantro kilometro esantį Qin Shihuang mauzoliejų. Bilietas galios ir čia. Kaip ir į Uždraustąjį miestą, bilietus galima įsigyti internete (ko mums, vėlgi, padaryti nepavyko) arba prie muziejaus. Parduodamų bilietų limitas į Terakotinę armiją per dieną – 65 tūkst. bilietų. Ir tai yra dar viena iš svarbių priežasčių, kodėl mes taip anksti ten važiavome. Jeigu visi bilietai atvykimo dieną bus išpirkti, į muziejų, deja, teks atvykti kitą dieną.
Ir kas tik dėjosi imperatoriaus galvoje…
Man labai patiko tai, ką išvydau šiame muziejuje: šios unikalios vietos mastas, kiekvienos figūros išskirtinumas ir aišku… tikslas. Apėmė toks jausmas, tarsi netikėtai būčiau atsidūrusi pasakoje, kurioje pikta fėja, nusprendusi pamokyti imperatorių už blogą elgesį, pakėlė savo magišką lazdelę, sudiktavo burtažodį ir akimirksniu pavertė visą jo armiją molinėmis statulomis. Tačiau tiesa yra kitokia. Tiesioginė šios armijos paskirtis – saugoti imperatorių pomirtiniame gyvenime. Iš pradžių imperatorius norėjo nužudyti 8 tūkst. savo armijos karių ir palaidoti juos kartu su savimi, tačiau vėliau apsigalvojo, nes suprato, kad ir gyviesiems reikės apsaugos. O toks jo sprendimas nusilpnintų armiją. Todėl jis įsakė padaryti kiekvieno iš 8 tūkst. karių kopiją. Tiesa, aukų išvengta nebuvo. Į pomirtinį pasaulį kartu su savimi imperatorius nusinešė daugybės moterų ir merginų gyvybes. Visos šios moterys turėjo tapti jo sugulovėmis po mirties ir dar kelis tūkstančius darbininkų su jų šeimomis, tam, kad po mirties imperatorius turėtų aptarnaujantį personalą . Kaip jau supratote, visi šie žmonės buvo nužudyti ir palaidoti imperatoriaus įsakymu.
Kelionė į Huashan kalną
Dar viena labai labai svarbi šio įrašo dalis, kurią dedikuoju kelionei į Huashan kalną ( sutrumpintai Hua ). Būtent čia driekiasi tas gąsdinantis ir siaubą keliantis takelis. Tačiau ne vien tik dėl jo verta nuvykti į Hua. Ieškant informacijos susidarė įspūdis, kad tarsi važiuojame klaidžioti po nežinomybę ir apskritai be asmeninio gido geriau ten kojos nekelti. Tačiau tai yra visiška netiesa: asmeninis gidas kaip tik yra paskutinis dalykas, kurio jums gali prireikti šioje kelionėje. Na, nebent savo galvoje jis turi sukaupęs super gerų ar negirdėtų istorijų lobyną, tampys jus ant kupros ir žongliruos degančiomis lazdomis. Svarbu paminėti, kad kelionės su gidu iš Siano yra brangios. Suradome turus, kurių kainos svyruoja apie 100 Eur žmogui. Taigi, kelionės eiga būtų tokia: jus nuveš automobiliu (beje, tai užtruks ilgiau nei su traukiniu), lydės per parką ir į Plank Walk. Ir ne faktas, kad į šią kainą bus įskaičiuoti bilietai į patį parką ir į keltuvus.
O kaip gi nukeliauti ten patiems? Huashan kalnas stūkso Huayin miestelyje, 120 kilometrų atstumu nuo Siano. Patogiausias ir greičiausias būdas ten nuvažiuoti yra traukiniu, išvykstant iš Xian North. Važiuoti reikia iki Huashan North, kelionė užtruks apie 40 min. Pasakyti, kokia bus kaina, gana sudėtinga, nes ji gali keistis priklausomai nuo laiko (važiuodami į Huashan, sumokėjome pigiau negu grįždami vakare atgal) ir klasės (yra 1 ir 2 klasės), tačiau kaina gali svyruoti nuo 50 iki 100 juanių ( 6-12 eur ) žmogui. Iš Huashan North iki parko teritorijos galima nuvykti nemokamu autobusu. Numeriai 1 ir 2. Kaip iki jo nueiti? Išėję iš traukinių stoties, nueikite apie 50 metrų tiesiai ir pasukite į kairę tarp dviejų pastatų. Turėtumėte prieiti tiesiai prie pilko kelių aukštų pastato, iš kurio dešinės pusės pamatysite žalios spalvos autobusiukus. Jie nemokamai nuveš jus iki parko informacijos centro. Antru numeriu pažymėtas autobusas važiuoja šiek tiek kitokiu maršrutu, todėl kelionė užtruks truputį ilgiau. Jūs turite išeiti prie žiedinės sankryžos – ten pat turėsite įlipti ir grįždami atgal. Ten yra autobuso ženklas. Labai svarbu sulaukti to paties 1 arba 2 autobuso, nes ten pat pasirodo ir autobusai-apgavikai (šie privažiuoja ir bando jus privilioti į savo autobusiuką. Žinoma, jus prie stoties nuveš, tačiau už pinigus.).
Hua parkas yra labai labai didelė teritorija, kurioje, norint pasiekti jame esančią viršūnę, dar reikės pavažiuoti ten kursuojančiais specialiais autobusais ir vėliau dar kilti keltuvais. Yra du keltuvai ir atskirai prie kiekvieno kursuojantys autobusai. Yra keltuvas į šiaurinę (iki jo važiuoti 20 min. autobusu), ir keltuvas į vakarinę viršūnę (40 min. autobusu). Bilietų kasose turėsite įsigyti bilietą ir į parką, ir į autobusą. Bilietas į parką kainuos 180 juanių ( 23 eur ) žmogui ir plius bilietas į autobusą (į šiaurinį keltuvą 20 juanių į vieną pusę; į vakarinį – 40 į vieną pusę ). Tačiau svarbu paminėti, kad tai – dar ne visos išlaidos. Autobusas nuveža jus iki keltuvo, kur dar reikia nusipirkti bilietą į keltuvą. Kaina priklausys nuo to, ar pirksite į vieną, ar į abi puses. Pasirinkimas galimas dėl to, kad pagal idėją pakilti į kalną ir nusileisti galima pėsčiomis. Jeigu yra noras aišku. Mes iš keltuvo tą pėsčiųjų takelį matėme, tačiau juo niekas nėjo. Gal dėl to, kad šis pakilimo ar nusileidimo būdas pareikalaus 3–4 valandų. Tuo tarpu su keltuvu pakilsite per 30 min. Vakarinio keltuvo kaina į vieną pusę 140 juanių, šiaurinio – 80 juanių. Abiem galima pakilti – abiem nusileisti. Tačiau perkant bilietus pirmyn–atgal, prisiminkite, kad tuo pačiu keltuvu turėsite ir grįžti. Todėl mes į viršų kilome vakariniu, o leidomės šiauriniu. Bilietą atgal galima įsigyti prie pat keltuvo esančioje kasoje.
Kalnas Hua turi kelias viršūnes: šiaurinę, pietinę, rytinę, vakarinę ir vidurinę. Būtent tarp jų ir vyks visi lakstymai. Maršrutas atrodo gana sunkus, nes laiptų tai į viršų, tai į apačią (reikia nusiteikti) bus labai labai daug. Kokį takelį bepasirinktumėte, išvysite daugybę gražių panoraminių vaizdų, šventyklų ir vietų, kur bus galima tiesiog pailsėti. Visoje teritorijoje labai daug ženklų, tad pasimesti – net ir panorėjus – nepavyks. Kaip jau supratote, mūsų maršrutas driekėsi nuo vakarinės viršūnės į šiaurinę, per pietinę, ir būtinai per rytinę, nes kaip tik ten ir yra tas siaubą keliantis takelis – Changkong Plank Road. Taip pat prieš vykstant į Hua, patarčiau panagrinėti šį internetinį puslapį. Jame surasite daug naudingos informacijos ir žemėlapių
Plank Walk
Nuoširdžiai kalbant, aš nesuprantu, kodėl reikia taip stipriai gąsdinti žmones įvairiuose forumuose ir Youtube rašant, kad tai yra pats baisiausias, mirtinas ar dar koks kitoks kelias. Viskas yra žymiai paprasčiau nei visi sako ir ne taip baisu, kaip dauguma aprašo. Aš taip rašau ne todėl, kad noriu pasirodyti per daug drąsi, o todėl, kad noriu, jog jūs neapsigautumėt. Mano manymu, ši pramoga yra kiek pervertinama ir dėl nežinojimo žmogus gali arba nuspręsti visiškai atsisakyti šios pramogos, arba tiesiog išleisti daug pinigų manydamas, kad tai yra kažkas labai išskirtinio. Pirmiausia, šiai veiklai nereikia samdyti jokio specialaus gido ar vedlio. Jūs ateinate, sumokate 30 juanių, pasirašote popieriuką panašų į tą, kurį mums duoda kiekviename laipiojimo parke, kad mes patys už save atsakome, ir bla bla bla. Ir viskas. Antra, žmonės ten nežūsta. Nors… Gal… Kada nors ir buvo tokių atvejų, bet dabar tikrai ne. Kiekvienas žmogus yra pritvirtinamas labai stipriais trosais, kad net ir labai panorėjus, išsilaisvinti pačiam nepavyks. Reikia specialaus rakto, kuris atsuktų varžtą, esantį tau ant nugaros. Lentos yra labai stiprios, o visi trosai atnaujinti. Jeigu neklystu, ši pramoga kurį laiką buvo uždaryta, todėl visai tikėtina, kad būtent tada ir buvo atlikti visi atnaujinimo darbai. Norintys patirti šią pramogą, žmonės stovi gyvoje eilėje po valandą ar net po dvi. Mes stovėjome valandą. Ten eina visi: fotografuojasi, juokiasi, rėkauja ir visi yra laimingi. Na bent jau taip atrodė. Nepaisant to, kad bandau jus nuraminti šios pramogos atžvilgiu, turiu perspėti, kad žmogui, paniškai bijančiam aukščio, ne tik šis takelis, bet ir pakilimas keltuvu ir visas maršrutas kalnu sukels didžiulį stresą, nes ten visur aukšta ir vietomis net pavojinga. Ir priešingai – žmogus, kuriam aukštis tai dar vienas įdomus ir smagus nuotykis, įveiks šį takelį ir juoksis iš to, kaip bijojo žiūrėdamas kitų vaizdo įrašus. Patikėkite, juose regimi vaizdai tikrai baisesni nei realybėje!
Ką vakarais nuveikti Siane?
Mes nežinojome, ko tikėtis iš Siano, nes mūsų tikslai buvo Plank Walk ir Terakotinė armija, todėl šis miestas manęs nei nustebino, nei nuliūdino. Jis tiesiog man didelio ir įsimintino įspūdžio nepaliko. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jame nėra ko nuveikti, todėl dabar, jūsų dėmesiui, – nedidelis sąrašiukas visų vietų, kurias galima aplankyti Siane. Ko gero, vienas svarbiausių turistinių objektų – Xi’an Wall Yongningmen (North Gate), kur vakarais rengiami labai gražūs pasirodymai ir šviesų šou. Dėmesio taip pat verti Big Wild Goose Pagoda, Small Wild Goose Pagoda, Muslim Quarter, Shaanxi History Museum, Bell and Drum Towers, Chuanxiao Park, Xi’an Qujiangchi Site Park, Lishan National Forest Park.
Kalbant apie maistą, savo asmeninėmis rekomendacijomis pasidalyti negaliu. Kinijoje mes valgėme viską ir visur, bet aišku įdomiausia patirtis buvo ragaujant Pekino antį. Negaliu pasakyti, kad man buvo ypatingai skanu: jeigu tiksliau, ne visos jos dalys man patiko (pvz., oda). Tačiau patiekimas ir informacija apie tai, kaip teisingai ją valgyti, tikrai verti to, kad susigundytumėte užsisakyti šį patiekalą. Prie mėsos patiekiama lėkštė su daržovėmis, padažais, plonais paplotėliais. Būtent taip, kaip Kamilis parodė vaizdo įraše, ją ir reikia valgyti: pridėti visko ant paplotėlio ir susukti turinį tarsi į mažą kebabą. Išmokome šito meno tada, kai visas restoranas draugiškai iš mūsų pasijuokė, bet galiausiai personalas priėjo ir pamokė, kaip Pekino antį valgyti pagal taisykles. Beeet, Sianas tikrai turi savo perliukų ir garsėja ne tiek Pekino antimi, kiek kitokiais patiekalas, o štai šiame straipsnyje jūs atrasite daug idėjų, kur ir ką pavalgyti Siane.
https://www.thefoodranger.com/xian-famous-foods-you-need-to-try/
Latest comments