Viešnagė Berlyne eina link pabaigos ir dėl to tampa labai labai liūdna. Berlynas, tapęs man antru gimtuoju miestu po Vilniaus pasitiko mus niūriu oru, tačiau šildo tai, jog čia gyvena mano giminės, pas kuriuos mes ir atvažiuojame mažiausiai kelis kartus per metus. Šios viešnagės tikslas buvo pasveikinti mano mažąjį brolį su 11-uoju gimtadieniu, na ir aišku eilinį kartą prasieiti po Berlyną, kuris rudenį bei ankstyvą pavasarį nelepina šiltu oru. Geriausias metų laikas susipažinti su Berlynu, tai vasara, na kaip ir su bet kuriuo kitu miestu Europoje, arba prieš Kalėdas. Šiuo laikotarpiu Berlynas ypatingai gražus ir šventiškas, tarsi Kalėdų Senelio miestelis.
Kokiu aš matau Berlyną?
Aš tikiu, kad iki karo Berlynas buvo žymiai gražesnis ir man tikriausiai būtų žymiai patrauklesnis, nes esu pasinešusi ant visokiausių senienų, ir net tada, kai kalba eina apie pastatus ar net miestus.
Tačiau Antras pasaulinis karas palaidojo labai didelę dalį tos, mano akims, gražiosios istorijos, o jo pasekoje pastatyta Berlyno siena, suprojektavo visai naują miestą. Ir net po nugriovimo paliko ilgą randą, kuris iki šiol išraižo visą Berlyną ir primena apie tą sudėtingą istorijos laikotarpį.
Kartą vaikštinėdama miesto gatvėmis ir svajodama apie eilinę nesąmonę ( o taip dažniausiai ir būna), nepastebėjusi kaip, aš atsidūriau visai kitame mieste ( man taip pasirodė ). Tarsi visų pamirštame, sovietine architektūra dvelkiančiame pilkame mieste, kuriame pasidaro baisu pagalvoti apie kažką, kas neisipaišo į šią aplinką. Vat taip vos viena miesto gatvė, kurią kažkada kirto siena, sugebėjo sujaukti mano protą.
Patikėkite, Berlyne irgi vyko karas. Ne vien tik paminklai ar muziejai jums apie tai papasakos, bet ir miesto architektūra. Deja, kolkas neteko daug keliauti po Vokietiją, tačiau ką vis tik teko pamatyti, ir ką esu girdėjusi iš pasakojimų, visada primena man, kad jokiu būdu negalima sudaryti teisingos nuomonės apie šią šalį, aplankius vien tik sostinę. Ji yra ne gražiausia iš to, kuo gali pasigirti Vokietija.
Kas glosto širdį.
Labai gražus jaukus Potsdamo miestas, kuris randasi visai šalia Berlyno, ir kuriame Frederikas Didysis, Prusijos karalius, pastatė sau tokią, tipo “dačką”, kuri yra neįtikėtino dydžio ir grožio, ir pavadino jis ją Sanssouci vasaros rezidenciją, kas išvertus reiškia ” with no worries”. Sklando legendos, kad jis buvo tikrų tikriausias “party animal”, ir linksmybių ten netrūkdavo. Ši vieta neretai vadinama vokiškais Versalio rūmais, ir taip, šią vietą yra būtina aplankyti. Ten laaabai gražu!
Kaip visada, stengiausi kuo trumpiau, bet taip jau yra, kad pamąstymai liejasi per kraštus.
Latest comments