Kiekviena mano tema gimsta iš mano pačios patirties. Ir nesvarbu ar tai būtų kelionė, ar tai būtų kosmetika, ar tai būtų šaldytuvo turinys. Tačiau tam tikromis temomis informacijos internete galima surasti tiek, jog kyla klausimas ar verta kalbėti apie tai, kas atrodo ir taip aišku ir jau milijoną kartų aprašyta? Išvada tik viena – jeigu padėtis negerėja, kalbėti ir skatinti kitus keistis – reikia. Šiame įraše aš ruošiuosi ne tik pateikti kelis faktus apie tai, kad žmogaus neatsakingas maisto vartojimas, o gal tiksliau – NEvartojimas lipa per visas sveiko proto ribas, tačiau taip pat pateikti ir to priežastis. Taip pat pasidalinti savo pačios patarimais nuo ko pradėti, norint pradėti pirkti tik tai, ko reikia, ir tokiu būdu ne tik tausoti gamtą, bet ir taupyti pinigus. Jeigu šis įrašas privers bent vieną skaitytoją pakeisti savo požiūrį ir įpročius, tai bus jau laimėjimas. Kodėl ši problema yra tokia aktuali?
Faktai. Kur dingsta 30% viso Pasaulio maisto?
Atsakymas paprastas – išmetama. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) valstybių narių bei mokslininkų pateiktais duomenimis, kasmet yra išmetama 1/3 viso pasaulyje pagaminto maisto. Iš dalies tai yra natūralus procesas, kuris yra neišvengiamas. Maistas yra prarandamas arba išmetamas visoje maisto tiekimo grandinėje – tai nutinka kaip ir pirminės gamybos etape, taip ir transportavimo metu, bet daugiausia visų maisto atliekų ES susidaro būtent namų ūkiuose. Vaisiai ir daržovės yra labiausiai švaistoma maisto grupė. JAV pusė visos pagamintos produkcijos išmetama, nes ji yra nepakankamai graži. Tai sudaro 60 mln. tonų vaisių ir daržovių. „Bjaurūs“ vaisiai ir daržovės sudaro trečdalį viso švaistomo maisto. Po daržovių ir vaisių seka mėsa ir pieno produktai. Iš 263 mln. tonų mėsos, pagaminamos pasaulyje, 20 proc. prarandama ar išmetama. Tai prilygsta 75 milijonams karvių!
Šiandien planetoje gyvena daugiau nei 7 milijardai žmonių, iš kurių 925 milijonai badauja. Vis dėlto kasmet mes prarandame ir iššvaistome 1,3 milijardo tonų maisto – pakankamai, kad pamaitintume 3 milijardus žmonių.
Priežastys.
Tuščio šaldytuvo baimė ar pasidavimas emocijai?
Priežasčių gali būtį labai daug ir įvairių. Šiame įraše papasakosiu tik apie kelias. Viena iš priežasčių kodėl šiandien išmetama tiek daug maisto – žmonių įprotis pirkti ir vartoti, kitaip – besaikiai vartoti. Pripažinkime, kad kuo daugiau asortimento atsiranda mūsų rinkoje, tuo daugiau mums reikia. Vieni perka, nes turi daug pinigų, kiti perka iš paskutinių. Perka visi net ne visada žinodami ar to tikrai reikia ir tik retas iš mūsų perka žinodamas kada ir kur pirkinį panaudos. Mes susiduriame su nenumaldomu noru pirkti. Kodėl? Nes galime. Bet juk galėsime ir rytoj…ir po mėnesio, nes pasirinkimas tik platės. Kalbant apie besaikį vartojimą, norėčiau pasidalinti su jumis ištrauka iš vieno straipsnio:
,,Viena iš besaikio vartojimo apraiškų – kompulsyvus pirkimas. Mokslinių tyrimų rezultatai vienareikšmiškai rodo, kad kompulsyvus pirkimas yra susijęs su įvairiomis nepageidaujamomis psichologinėmis, socialinėmis ir finansinėmis pasekmėmis. Į kompulsyvų pirkimą linkusiems vartotojams būdingas didesnis nepasitenkinimas gyvenimu, šių vartotojų gyvenimo kokybė yra prastesnė, jie patiria žymiai daugiau finansinių nuostolių, dažniau kenčia dėl prastesnių santykių šeimoje. Empirinių tyrimų rezultatai taip pat rodo ryšį tarp polinkio į kompulsyvų pirkimą ir nerimo sutrikim“. Išvada: mes perkame dėl patiriamos emocijos, o pirkinys – mūsų trumpalaikio džiaugsmo priežastis. Ar tikrai norite būti priklausomi nuo torto gabalo?
Nuoroda į pilną straipsnį https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/202267/besaikis-vartojimas-kaip-issivaduoti-is-nekontroliuojamo-pirkimo-gniauztu
Dabar mano močiutė būtų pasakiusi visiems girdėtą frazę: ,,O va mūsų laikas to nebuvo“. Nebuvo pasirinkimo, nebuvo galimybių, nebuvo teisės reikšti nepasitenkinimo ir buvo karas – nusinešęs milijonus gyvybių, privertęs badauti ir bijoti, palikęs didžiulę juodą dėmę mąstyme. Kartais man atrodo, jog deficito ir alkio baimė persidavė ir mums su krauju. Šiandien perpildyti šaldytuvai mūsų ramaus miego garantas, nes tai įrodymas jog šiandien nėra taip, kaip tada. Baimė sena, bet problema jau nauja – besaikis vartojimas ir skirtingai nei tada, ne mes situacijos įkaitai, mes – situacijos priežastis. Jeigu trys ką tik perskaitytos pastraipos privertė jus susimąstyti arba bent vieną iš šių priežasčių galėtumėte pritaikyti ir sau, pabandykime kartu tai pakeisti.
Patarimai.
Kol neapsigyvenau atskirai nuo savo šeimos, mano šeima susidarė iš keturių asmenų: aš, mama, brolis ir patėvis. Maisto būdavo daug – visada turėjome duonos, mama gamindavo sriubas, antruosius patiekalus. Kai pradėjau gyventi savarankiškai, atsitempiau su savimi ir įprotį pirkti daug, bet neviską suvartoti. Iš pradžių buvo gana sunku susiprasti, prie kokių maisto produktų tiesiog pripratau, o kuriuos iš tiesų mėgstu ir noriu vartoti. Pavyzdžiui su tėvais visada turėjome dešrelių ar kitokių perdirbtos mėsos produktų, duonos, sūrio. Man tai atrodė normalu, todėl pradėjusi gyventi savarankiškai, pirmą laiką kaip pagal taisyklę tempiau namo tuos pačius produktus, kurių kažkodėl nevalgiau. Prireikė laiko suprasti ką aš iš tiesų noriu valgyti ir kiek man to reikia, o paminėti produktai dabar tapo labai reti svečiai mano namuose. Šiai dienai mano racionas yra pasikeitęs 180 laipsnių ir dabar aš norėčiau pasidalinti su jumis savo patarimais
Atlik namų darbus
Pirmas patarimas būtų planuotis savo valgiaraštį ir pirkinius. Eidama į parduotuvę aš tiksliai žinau ką gaminsiu ir ko man reikės. Šiame etape labai padeda tikslaus produktų sąrašo sudarymas. Jeigu jūs tik mokotės pirkti sąmoningai, tai tikrai yra visko pradžia. Asmeniškai aš perku ir gaminu daugiausiai vienai ar kelioms dienoms į priekį, nes mėgstu šviežią maistą, ir jeigu prisigaminsiu per daug, greičiausiai mes to nespėsime suvalgyti arba patiekalas pabos. Aišku tokiam dažnam gaminimui padeda ir tai, kad gyvenu šalia parduotuvės, todėl galiu kiekvieną dieną ten lankytis. Kitiems priešingai, tai gali būti papildoma pagunda prisipirkti, todėl dažniausiai patariama pirkinius planuotis savaitei į priekį. Jeigu jūs parduotuvėje apsilankote kartą per savaitę ir produktus perkate ilgesniam laikui, pripraskite maistą šaldyti ir būtinai laikyti jį pagal nurodytas ant etiketės laikymo sąlygas, ypatingai tai liečia daržoves ir vaisius. Kaip priprasti sudarinėti valgiaraštį? Tegul tai tampa tarsi žaidimu į restoraną. Sudaryti savaitės meniu galima kartu su visa šeima, o jeigu turite kiek daugiau laiko, kodėl gi nesukurti gražaus savaitės meniu?
Į parduotuvę kaip į karą
Atlikus reviziją, pavalgius ir nepasiduodant akcijoms. Atlikdami aukščiau paminėtus namų darbus, nepamirškite atlikti šaldytuvo revizijos. Tai ne tik padės sudėlioti valgiaraštį, bet ir patikrinti kokius produktus vertėtų suvartoti kuo greičiau. Jeigu tam tikrų produktų likučius planuojate papildyti, šaldytuve sustatykite juos taip, kad pirmiausiai suvartotumėte tai, kieno galiojimo laikas pasibaigs anksčiau. Su ilgesnio laiko galiojimu – toliau, o su pasibaigiančiu – į priekį. Tikrai taip, apsipirkinėti su pilnu skrandžiu bus paprasčiau, ir tai tikrai apsaugos jus nuo neapgalvotų, tik alkiu ir emocija paremtų pirkinių. Mokykitės nepasiduoti akcijoms, ar naudotis tik tomis, kurios galioja produktams iš jūsų sąrašo. Akcijos yra labai suktas reikalas, kuris praktiškai niekada nėra daromas žmonių labui, o tik dėl pardavėjo noro užsidirbti daugiau. Ar atkreipdavote dėmesį, kad pvz. pirkti didelės talpos pakuotę ar stiklainį apsimoka labiau? Kaina didesnė vos 50 ct., o kiekio vos ne dvigubai daugiau. Apsimoka tik tada, kai jums tikrai reikia tokio dydžio pakuotės. Visais kitais atvejais tai bus pinigų ir produktų švaistymas. Todėl mano patarimas būtų visada rinktis mažos talpos pakuotes ar stiklainius. Apskritai, parduotuvė yra iki smulkmenų strategiškai apgalvota patalpa, nuo prekių išdėstymo ir jūsų maršruto, todėl ne veltui šį bloką pavadinau “į parduotuvę kaip į karą”.
Mityba
Įvertinkite, ką jūs valgote ir kiek maisto reikia jūsų šeimai. Ne ne, tik nepagalvokite, kad dabar aš pradėsiu jus versti sportuoti ir valgyti tik garintą vištienos krūtinėlę su daržovėm. Tai yra labai sveika, tačiau ši dalis bus apie perkamų produktų kokybę. Jeigu jums pavyks atsisakyti bent kelių kenksmingų produktų ar pakeisti juos sveikesniais, tai netik sutaupys pinigų bet ir padės išlikti sveikais. Pvz. margarinas, kuris, skirtingai nei sviestas, yra visiškai ne natūralus produktas, gaminamas iš augalinių riebalų (aliejų), į jį dažnai pridedama emulsinių druskų, kvapų ir kitų priedų. Taip pat dietologai pataria saikingai vartoti rūkytos mėsos gaminius, nes juose esantys kancerogenai sukelia vėžį. Rinkdamiesi tokius gaminius atidžiai skaitykite etiketes ir rinkitės tik tradiciniu būdu rūkytus gaminius. Cukrus yra blogis, apie kurį net nereikia pasakoti, tačiau prisipažinsiu – prieš saldumynus aš bejėgė. Tačiau norėdama bent šiek tiek sumažinti jo kiekį savo racione, aš pilnai atsisakiau balto cukraus namuose. Jau penkis metus mūsų namuose gerai visiems iš matymo pažįstamo cukraus – nėra.
Taip pat turiu visai neblogą įprotį neišmetinėti produktų, kuriuos galima arba sudžiovinti, arba panaudoti “ne pagal paskirtį”. Nuvytę žalumynai (pvz. petražolės ir krapai), kurie prarado savo išvaizdą, puikiai tinka tam, kad būtų sudžiovinti ir žiemą būtų naudojami sriuboms ar kitiems patiekalams. Arba apdžiūvęs prancūziškas batonas – retas svečias mano namuose, bet jeigu tokiu ir tampa, aš jį visada sumalu smulkintuvu ir paskui naudoju jį kaip džiūvėsėlius mėsos maltinukams. O ką gi daryti su maistu, kurio pavyzdžiui prisipirkote aiškiai per daug?
Aukokite „Maisto bankui“. Jeigu matote, kad turite per daug maisto produktų, kurių nesuvartosite ir juos teks išmesti, paaukokite juos mažiau turintiems. Taip padarysite gerą darbą kitiems ir drauge maistas nebus laikomas namuose iki galiojimo pabaigos ir galiausiai išmetamas.
O kaip dėl močiutės konservų?
Nedidelė, bet vis tik problema gali slėptis mūsų nore būti gerais. Kiek uogienių ar konservuotų pomidorų ir agurkų stiklainių turite namuose? Dabar ko gero, penkiasdešimt procentų mane skaitančio jaunimo supras ką aš turiu omeny. Bet ar kada pagalvojote, kodėl mūsų seneliai pasirūpindavo visomis tomis “bankom-skliankom” su konservuotais pomidorais ar uogienėm? Skanu? Skanu. Bet pagrindinė priežastis ta, kad mūsų seneliai žiemą negalėdavo nueiti į parduotuvę ir nusipirkti šviežių pomidorų ar agurkų. Visa tai buvo daroma tam, kad žiemą būtų ką valgyti ir taip paįvairinti savo racioną. O mums tai yra delikatesas. Vieni su didžiausiu noru valgo ir net perima močiučių žinias, kiti gi nemoka atsisakyti. Tokių stiklainių visada galima buvo aptikti mano šeimos, paskui, ir mano šaldytuve. Problema buvo ta, kad pas mane, skirtingai nuo mano tėvų, santaupos niekada neseko, o priešingai, tik didėjo. Nemėgstu ir nevalgau, bet ėmiau iš gailesčio ir nemokėjau pasakyti NE. Ir kas čia blogo? Močiutė laiminga, o aš tą stiklainį palaikysiu, paskui išmesiu ir visiems ramu. Nežinau kaip jums, bet man gėda ir gaila močiutės pastangų. Matydama, kad mes imame jos agurkus ir pomidorus, sekančiais metais vietoj vienos lysvės ji išsodino dvi. Ir po metų davė jau ne po vieną ,,banką“, bet jau po dvi, paskui po tris, paskui jau visą dėžę, ir tada aš supratau, kad kuo daugiau mums gaila, tuo daugiau ji pluša sode… ir tada mes išmokome sakyti NE. Tiesiog tam, kad apsaugoti ją pačią. Prieš imdami eilinę siuntą iš kaimo, pagalvokite ar tikrai tai suvartosite, ar begėdiškai paimsite stiklainį ir išmesite ją po kelių metų? Nevalgote – taip ir pasakykite.
Latest comments